1923 METŲ JAV PRADINĖS MOKYKLOS spalvinimo paveikslėlis, artvirutė, tema - Padėkos Diena. Puritonų liaudies menas, Piligrimai, JAV tautinis kostiumas- Priscilla.
Tradicinės Padėkos dienos sveikinimo atvirutės JAV- PURITONAI, PILIGRIMAI, Piligrimų naujakuriai, indėnai, piligrimų buitis, JAV TAUTINIS KOSTIUMAS, Indėno tautinis kostiumas.
xf(32.32))@@xx!!.%23%23..jpg)
Ko moko šis paveikslėlis?
Pirmieji atvykėliai į JAV- puritonai, liuteronai ar katalikai buvo medžiokliai. Pirmoji žiema buvo šalta, grūdų jau trūko. Tai jiems teko medžioti- pirmieji paukščiai, kuriais mito JAV naujakuriai buvo laukiniai kalakutai, laisvai skraidę giriose. Taigi šis paveikslėlis- tėtis naujakurys grįžta iš miško su paties nušautu laukiniu paukščiu- JAV nacionaliniu simboliu- kalakutu. Šoviniai baigėsi ir naujakurių kaimelis pradėjo kęsti badą- trūko maisto. Indėnai gyvenantys šalia aplankė naujakurių kaimelį apsikrovę maistu ir šiltomis antklodėmis- badaujančioms šeimoms. Naujakuriai paruošė vakarienę ir taip naujakuriai susibroliavo su indėnų gentimis. Taip gimė Padėkos dienos tradicija- paminėti dieną, kai indėnai išgelbėjo piligrimus vaikus nuo bado mirties. Kiekvienais metais JAV ir Kanadoje- Padėkos diena yra Valstybinė šventė, ir iškilmingos vakarienės patiekalai visada bus tie patys kaip ir Pirmosios vakarienės metu, kai indėnų tauta maitino naujakurius kaip savo tikruosius brolius.
Kalakutas irgi buvo ne bet koks- į kalakuto pilvą mamos sukimšo paskutinius duonos trupinius, kuriuos surinko visuose naujakurių nameliuose. Šiuos trupinius paskanino pjaustytais laukiniais žalumynais- svogūnų ar laukinių česnakų laiškais ir ką gi- iškepė šventinę vakarienę - pamaitino visus vaikelius- ir indėnų ir naujakurių. Todėl Jungtinėse Amerikos Valstijose keptas paukštis visada kemšamas duonos trupiniai- tam šventam vakarui atminti. O kada jis įvyko? Datos neskaičiavo- bet skaičiavo kaip indėnai-senoviškai- Trečiąjį Lapkričio Ketvirtadienio vakarą. Na tą dieną abu kaimeliai tikrai nusprendė- jau tikrai badas, ir badas gali paliesti visų šeimų vaikelius abiejuose kaimeliuose. Tai šeimos susirinko ir apsitarė- sudėjo bendrai į krūvą visą maistą, kurį turėjo ir paruošė bendrą vakarienę iš to ką turėjo. Todėl tradiciniai JAV Padėkos Dienos patiekalai kasmet bus tik tokie- panašiai kaip ir mūsų Kūčių patiekalai- būtent šie patiekalai kas met dedami ant stalo Padėkos Dienos vakarą.
Ką darė tėvai tą dieną? Aišku medžiojo ir jiems tikrai pasisekė- su indėniškais lankais indėnai nušovė kalakutą. Naujakuriai šovinių ir parako nebeturėjo, tai indėnų giminės išsivedė juos medžioti- pavyko nušauti kalakutą- didelė šventė visam kaimui. O gal ir du? O gal ir tris?
O kodėl gi šis vakaras vadinamas Padėkos diena? Taigi tėčiai iš abiejų kaimelių išėjo medžioti į tolimiausius miškus- toli nuo kaimelio. Jų nebuvo kelias dienas ir visi grįžo gyvi ir sveiki ir dar su nuostabiu laimikiu- jiems pavyko nušauti su lankais laukinį kalakutą. Koks laukinis gyvūnas laksto aplink namus? Joks. Kur tu kalakutą rasi? Laukinis paukštis- labai didelis ir slepiasi labai giliuose brūzgynuose, labai toli nuo žmonių namų. Kaimeliuose buvo didelė šventė- mamos su vaikais jau beveik badavo- pieno beveik nėra., vištelės kelios, miltai beveik pasibaigę. Tai kai grįžo tėčiai namo su medžioklės laimikiu- abu kaimeliai džiaugėsi ir nuoširdžiai ir džiaugsmingai meldėsi- grįžo brangiausieji tėčiai iš medžioklės, nesužeisti nei vilkų,. nei meškų, nei lūšių ir dar su gausiu laimikiu. Būtent todėl Padėkos diena švenčiama taip kaip šventė tėčių sugrįžimą abu kaimai, skaičiuojama kada ji švenčiama būtent taip, kaip skaičiavo mūsų proproseneliai ir Dievui dėkojama malda prie stalo lygiai taip pat kaip dėkojo ir mūsų proproseneliai. Badas buvo toks rimtas, jog ta žiema buvo istorinė- dar niekada niekas nebuvo regėjęs tokios šaltos ir speiguotos žiemos.
Lietuviai su JAV indėnų kultūra taip pat buvo pažįsami labai seniai. Daug lietuvių dirbo Didžiosios Britanijos ir Bretanės uostuose Prancūzijoje. Liuteronai daug dirbo ir buvo rimti jūrininkai- grįždavo iš JAV į Europą, aplankydavo gimines, juos sušelpdavo ir grįždavo atgal į Naująją Tėvynę- Ameriką. Tradicinė lauktuvių dovana- buvo malkos iš JAV. Ne bet kokios malkos- kvapnios Hickory medžio šakos iš JAV - nacionalinis indėnų laužo kvepiančio dūmo simbolis. Prisiminimai apie šiuos laikus išliko Didžiosios Britanijos vaikiškame eilėraštyje, kurį Didžiosios Britanijos vaikai deklamuoja nuo 19 šimtmečio- HICKORY DICKORY DOCK. THE MOUSE RAN DOWN THE CLOCK.
HICKORY- JAV SIMOLIS- MEDIS HICKORY.
DICKORY- Kapitono Roberto laivas
Dock- uosto vieta, kur pakraunami ir iškraunami laivai.
Pelytė bėga laikrodžiu- laivas išvyksta į JAV arba grįžta į Didžiąją Britaniją. Šis eilėraštukas- JAV IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS DARŽELIO IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKYMO PROGRAMOSE.
Paveikslėlį siūlė JAV Švietimo ministerija JAV pradinių klasėse dailės pamokose- kaip sveikinimo atvirutės pavyzdį ir spalvinimo paveikslėlį lapkričio mėnesio dailės pamokoms 1922 metais.
Ką gi valgė indėnai ir naujakuriai piligrimai tą šaltą žiemos ketvirtadienio vakarą? O gi tai ką jie turėjo. Indėnai taip pat badavo, ir atėjo pasidalinti tuo maistu kurį turėjo. Taigi ant stalo puikavosi keptas tik ką sumedžiotas kalakutas. Prie kalakuto buvo patiektos trintos spanguolės- gal ir su cukrumi, o gal ir be. Ant stalo taip pat puikavosi labai maži JAV miškų laukiniai svogūnėliai, o gal ir maži laukiniai česnakai. Šiais laikais ant jų vietoje laukinių svogūnų ar česnakų dedamos labai mažos marinuotų svogūnėlių galvutės- vadinamos pearl onions. Indėnų broliai ir mamos atnešė bulvių ir laukinių kukurūzų grūdų ir burbuoliu, Virė kukurūzų burbuoles., kukurūzų košę ir bulvių košę. Indėnų kaimelis atsinešė ir moliūgų ir pamokė iškepti moliūgų pyragą- kuris kepamas su pienu- tur būt karvutės buvo naujakurių, moliūgas indėnų, o prieskoniai- atsivežti iš gimtosios Europos- muškato riešutas, gvazdikėliai, cinamonas ir malti kvepiantys pipirai- ypatingai brangūs tuo metu- nes Amerikos indėnai jų neturėjo. Taigi tradicinis JAV padėkos dienos pyragas toks ir liko- labai labai plonutis, tik dubenėlis išklotas plonyčiu tešlos sluoksniu- jam sunaudoti paskutiniai miltai, kuriuos turėjo naujakuriai. Ant pyrago viršaus - į dubenėlį piltas virtų moliūgų įdaras su pienu, paskutiniu cukrumi, pienu ir prieskoniais, Tai todėl Padėkos dienos arba moliūgų pyragas yra toks ypatingas- labai labai plonutis, pyrago labai mažai, bet pieniškos virtų moliūgų košės ant jo labai daug.
PAVEIKSLĖLĮ radau JAV pradinių klasių mokytojams skirtame žurnale The School Arts Magazine Lapkričio mėnesio leidinyje. Šį paveikslėlį JAV pradinių klasių pamokoms rekomendavo JAV Švietimo Ministerija kaip paveikslėlį, pamokos temai- Padėkos diena - pirmoje- antroje klasėje.
Šio leidinio pavadinimas- toks, kokį pavyko nukopijuoti.
The School Arts AN ILLUSTRATED PUBLICATION FOR THOSE INTERESTED INFINE AND INDUSTRIAL ART PEDRO J LEMOS Editor DIRECTOR MUSEUM OF FINE ARTS STANFORD UNIVERSITY CALIFORNIA JOHN T LEMOS Assistant Editor
VOL XXIII NOVEMBER 1923 No 3